Plačiakaktis

Žuvies kūnas: Nuo kitų karpinių žuvų margieji plačiakakčiai skiriasi galvos forma su plačia išsikišusia kakta ir žemai esančiomis akimis. Margieji plačiakakčiai nuo baltųjų plačiakakčių skiriasi: neturi briaunos ant pilvo, didesne galva, ilgesniais krūtininiais pelekais, mėsingesne apatine lūpa ir tamsesne kūno spalva. Nugarinis pelekas trumpas, žvynai labai smulkūs, šoninėje linijoje - 114-120 žvynų. Jaunų žuvų šonai auksaspalviai, žuviai suaugus ant šonų atsiranda tamsios dėmės.
Plačiakakčiai auga labai greitai, užauga iki 1,5 m ilgio ir iki 32 kg svorio. Esant palankioms sąlygoms metų amžiaus plačiakakčiai užauga iki 35-50 g, 2 metų - iki 1,3 kg svorio.

Nerštas: Natūraliame paplitimo areale plačiakakčiai lytiškai subręsta 4 metų amžiaus ir apie 7 kg svorio. Neršia 28-30º С vandens temperatūroje, ikrus išleidžia žemutiniuose ir viduriniuose vandens sluoksniuose. Vislumas - apie 1 mln. ikrų. Jie pusiau pelaginiai, pilkšvai oranžiniai. Embrionai vystosi apie 2 paras. Lietuvoje veisiama dirbtinės inkubacijos būdu, mailius paauginamas šiltuose šiluminių elektrinių tvenkiniuose.

Mityba: Margųjų plačiakakčių, skirtingai nuo baltųjų, žiaunų plokštelės tarpusavyje nesuaugusios, todėl jie negali misti smulkiu fitoplanktonu. Jaunos ir suaugusios žuvys minta zooplanktonu ir fitoplanktonu beveik lygiomis dalimis.

Gyvenimo būdas: Suaugę plačiakakčiai yra judrios žuvys, mėgsta lėtos tėkmės ar stovintį, turtingą dumbliais vandenį.